Kaip valymo priemonės gali paveikti mūsų sveikatą? Komentuoja šeimos gydytoja
Valymo priemones naudojame beveik kasdien, tačiau dažnai daugiau galvojame apie tai, kaip gerai jos veikia, nei apie tai, kas yra jų sudėtyje ir kaip tai gali paveikti mūsų sveikatą.
RESÈT kuriame kasdieniam naudojimui skirtas namų ir audinių priežiūros priemones, todėl sudėtis mums yra viena svarbiausių produkto kūrimo dalių. Mums svarbu ne tik rezultatas, bet ir tai, kokias priemones žmogus naudoja savo namuose, ant drabužių ir kitų paviršių, su kuriais nuolat kontaktuoja.
Todėl norėjome šią temą aptarti ne tik iš produkto kūrėjo pusės ir pakvietėme Meliva virtualios klinikos šeimos gydytoją Ingą Evaltaitę-Budvytienę paaiškinti, kaip kasdien naudojamos valymo ir buitinės chemijos priemonės gali veikti kvėpavimo takus, odą ir į ką verta atkreipti dėmesį jas renkantis.
Žemiau dalinamės visu gydytojos komentaru.
Ar valymo priemonės gali būti saugios ir nekenksmingos? Žala, kurios nepastebime.
Cheminiai valikliai yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau jų naudojimas gali turėti nepageidaujamą poveikį. Žmonės, sergantys astma, alerginėmis ligomis, atopiniu dermatitu ar turintys padidėjusį kvėpavimo takų jautrumą, turėtų būti ypač atsargūs rinkdamiesi valymo priemones.
Moksliniai tyrimai rodo, kad dažnas ir ilgalaikis valymo bei dezinfekavimo priemonių naudojimas yra susijęs su didesne kvėpavimo takų simptomų ir astmos rizika, o neatsargiai naudojami valikliai gali sukelti odos alergines reakcijas.
Didžiausią susirūpinimą kelia purškiami valikliai ir dezinfekantai. Purškiant produktą į orą patenka ne tik lakiosios cheminės medžiagos, bet ir smulkūs aerozoliai, kuriuos galima įkvėpti.
Dažniausi dirgikliai – chloras ir hipochloritai, amoniakas, stiprios rūgštys ir šarmai, kai kurios dezinfekcinės medžiagos, cheminių medžiagų mišiniai bei kvapai. Jų vengti rekomenduojama aplinkoje, kurioje gyvena jautresni žmonės ar vaikai.
Svarbu suprasti, kad kvėpavimo takų pažeidimas nebūtinai yra alerginė reakcija. Cheminės medžiagos gali tiesiogiai dirginti kvėpavimo takų gleivinę ir sukelti kosulį, gerklės perštėjimą, nosies dirginimą, švokštimą ar dusulį.
Ne mažiau aktualus ir poveikis odai. Naudojant nesaugias priemones kontaktinis dermatitas yra dažna problema. Tarp pavojingų medžiagų yra chloras ar amoniakas, taip pat kontaktas su kai kuriais kvapikliais, konservantais ir dezinfekantais.
Ypač pavojinga maišyti skirtingus valiklius. Pavyzdžiui, chloro turinčių priemonių maišymas su rūgštiniais valikliais ar amoniaku gali sukelti pavojingų dujų išsiskyrimą ir ūmų kvėpavimo takų pažeidimą.
Todėl valymo priemonių negalima maišyti tarpusavyje, net jei atrodo, kad taip galima pasiekti „geresnį“ valymo rezultatą.
Kaip sumažinti riziką?
Kasdienėje buityje verta rinktis kuo paprastesnės sudėties, mažiau kvapiųjų medžiagų turinčias priemones ir vengti nereikalingo dezinfekantų naudojimo.
Jei įmanoma, pirmenybę reikėtų teikti ne purškiamiems, o skystiems ar kitokios formos produktams. Valant būtina užtikrinti gerą patalpų vėdinimą, o žmonėms, sergantiems astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis, geriau nebūti patalpoje intensyvaus valymo metu. Turintiems jautrią odą būtina dėvėti pirštines.
Svarbiausia – nereikėtų manyti, kad nemalonus kvapas ar stiprus „švaros“ pojūtis reiškia geresnį valymą. Kuo mažiau nereikalingų cheminių medžiagų patenka į mūsų kvėpavimo aplinką, tuo mažesnė tikimybė sudirginti jautrius kvėpavimo takus ar odą.
Žmonėms, kuriems po valymo kartojasi kosulys, švokštimas, dusulys, akių ar nosies dirginimas, taip pat atsiranda ar paūmėja egzema ar bėrimai, reikėtų įvertinti galimą ryšį su naudojamomis valymo priemonėmis.
Kada verta pasitarti su gydytoju?
Meliva virtualioje klinikoje šeimos gydytojo konsultacijos vyksta kasdien nuo 6 iki 22 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Tai paprastas būdas gauti šeimos gydytojo konsultaciją, kad ir kur būtumėte.
Konsultacijos metu galima atsiųsti gydytojui nuotrauką vertinimui. Įvertinęs simptomus ir poreikį, gydytojas gali skirti siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, išrašyti receptą ar sudaryti gydymo planą.
Daugiau informacijos apie Meliva virtualią kliniką:
meliva.lt/virtuali-klinika
Parsisiųsti Meliva programėlę:
App Store · Google Play